Viešosios tvarkos pažeidimų virtualusis stendas
Viešosios tvarkos pažeidimų virtualiajame stende pateikiami keturių skirtingų rodiklių žemėlapiai – absoliutaus įvykių skaičiaus; santykinio įvykių skaičiaus; vietos koeficiento; karštųjų ir šaltųjų zonų.
Absoliutaus viešosios tvarkos pažeidimų skaičiaus žemėlapiai atskleidžia, kur fiksuojamas didžiausias šio tipo įvykių skaičius. VTP labiau paplitę centrinėje miesto dalyje – Naujamiestyje, Senamiestyje, Šnipiškėse, Žirmūnuose, Šeškinėje, Pašilaičių pietrytinėje ir Fabijoniškių pietinėje dalyje, Viršuliškėse, Lazdynų šiaurinėje, Vilkpėdės centrinėje dalyje, Karoliniškėse. Taip pat, pastebimos pavienės gardelės toliau nuo miesto centro, kur VTP absoliutus skaičius yra gana didelis. Naujosios Vilnios centrinėje dalyje formuojasi arealas, kur absoliutus VTP skaičius išsiskiria iš kitų teritorijų, esančių periferijoje. Stebint absoliutaus skaičiaus kitimą 2015–2019 m. laikotarpiu pastebime, jog didžiausias įvykių skaičius išlieka centrinėje miesto dalyje, tačiau reikia atkreipti dėmesį į pavienes gardeles – jos išlieka praktiškai identiškose vietose visu nagrinėjamuoju laikotarpiu. Taip pat, Naujosios Vilnios centrinėje dalyje pastebima probleminė teritorija visu nagrinėjamu laikotarpiu.
Santykinis įvykių skaičius leidžia geriau lyginti gardeles tarpusavyje, nes šiuo atveju iš dalies panaikiname gyventojų skaičiaus įtaką viešosios tvarkos pažeidimų paplitimui. Matome, jog santykinio skaičiaus žemėlapiai atskleidžia šiek tiek kitokią situaciją – centrinė miesto dalis neišsiskiria taip aiškiai, kaip absoliutaus skaičiaus žemėlapiuose. Pastebime naujas problemines teritorijas – Panerių centrinė ir šiaurinė dalys, Naujininkų šiaurinė dalis, teritorija Naujosios Vilnios centrinėje dalyje nuo vakarinio pakraščio iki rytinio. Taip pat, išsiskiria Verkių ir Antakalnio seniūnijos, kur pastebima vis daugiau pavienių gardelių su didesniu santykiniu įvykių skaičiumi. Stebint santykinio skaičiaus kitimą 2015–2019 m. laikotarpiu ypatingai išsiskiria šiaurinė Panerių ir Naujininkų dalis, kur probleminė teritorija mažėja, tačiau kai kur išlieka visu nagrinėjamu laikotarpiu. Taip pat, reikia atkreipti dėmesį į Antakalnio šiaurės rytinėje dalyje besiformuojantį probleminį arealą bei Verkiuose išsiskiriančias pavienes gardeles. Bendra situacija akivaizdžiai gerėja – santykinis įvykių skaičius Vilniuje mažėja daugelyje teritorijų.
Vietos koeficientas parodo teritorijas, kuriose viešosios tvarkos pažeidimai yra santykinai labiau dominuojantys, negu kitose teritorijose. Šių žemėlapių pagalba galima pastebėti, jog centrinėje miesto dalyje vietos koeficientas nėra didelis. Visgi, labai išsiskiria teritorija šiaurinėje – šiaurės rytinėje Vilniaus miesto savivaldybės dalyje. Čia viešosios tvarkos pažeidimų vietos koeficientas yra gana aukštas. Taip pat, pietinėje – pietvakarinėje Vilniaus miesto savivaldybės dalyje galime pastebėti nedidelių teritorijų, kur vietos koeficientas yra didesnis nei aplinkinėse teritorijose. Įdomu tai, kad daugelis teritorijų, kur santykinis ar absoliutus įvykių skaičius buvo didelis – Panerių centrinė – šiaurinė dalis, centrinės Vilniaus miesto savivaldybės seniūnijos, Naujininkų šiaurinė dalis – neišsiskiria dideliu vietos koeficientu, kai kur jis net mažesnis už 1. Tačiau pavienės gardelės Verkiuose, besiformuojanti probleminė teritorija Antakalnio šiaurės rytinėje dalyje išsiskiria gana nemažu vietos koeficientu. Stebint vietos koeficiento kitimą 2015–2019 m. laikotarpiu išsiskiria ta pati teritorija šiaurinėje, šiaurės vakarinėje Vilniaus miesto savivaldybės dalyje – čia vietos koeficientas vis didėja. Taip pat, su didesniu vietos koeficientu pastebima vis daugiau pavienių gardelių ir pietinėje Vilniaus dalyje.
Išskiriamos karštosios, šaltoji ir statistiškai nereikšmingos zonos. Galima pastebėti, jog šaltosios zonos išskirtos 2015 ir 2016 m. – nedidelė teritorija Antakalnio centrinėje dalyje. Karštoji zona nuo 2015 iki 2016 m. šiek sumažėjo vakarinėje dalyje – Grigiškės, Panerių šiaurinė dalis nebuvo priskirtos prie karštosios zonos. Nuo 2016 iki 2018 m. karštoji zona nelabai keitėsi – ji apėmė Panerių šiaurės vakarinę dalį, Lazdynus, Vilkpėdę, Naujamiestį, Senamiestį, Naujininkų šiaurinę dalį, Žvėryną, šiek tiek Karoliniškes, Šnipiškių ir Šeškinės pietines dalis. 2019 m. karštoji zona praktiškai išsiskyrė į dvi zonas: pirmoji apėmė Grigiškių rytinę dalį, Panerių šiaurinę – centrinę dalį, Lazdynų vakarinę dalį, o antroji – Vilkpėdę, Naujamiestį, Senamiestį, Naujininkų šiaurinę – centrinę dalį, Rasų pietinę – centrinę dalį, šiek tiek Karoliniškes, Šnipiškių ir Šeškinės pietines dalis. Žvelgiant į karštųjų zonų pokyčius 2015–2019 m. turbūt svarbiausia atkreipti dėmesį į karštosios zonos susiaurėjimą 2015–2016 m. laikotarpiu ir išsiskyrimą į dvi dalis 2018–2019 m. laikotarpiu. Įdomi ir naujai susiformavusi siaura skiriamoji teritorija tarp dviejų karštųjų zonų 2019 m.