Turto sunaikinimo ar sugadinimo virtualusis stendas

Turto sunaikinimo ar sugadinimo virtualiajame stende pateikiami keturių skirtingų rodiklių žemėlapiai – absoliutaus įvykių skaičiaus; santykinio įvykių skaičiaus; vietos koeficiento; karštųjų ir šaltųjų zonų.

Absoliutaus turto sunaikinimo ar sugadinimo skaičiaus žemėlapiai atskleidžia, kur fiksuojamas didžiausias šio tipo įvykių skaičius. TUR labiau paplitę centrinėje miesto dalyje – Naujamiestyje, Senamiestyje, Šnipiškėse, Žirmūnuose, Šeškinėje, Pašilaičių pietrytinėje ir Fabijoniškių pietinėje dalyje, Viršuliškėse, Lazdynų šiaurinėje, Vilkpėdės centrinėje dalyje. Taip pat, galime pastebėti nedidelę teritoriją Naujosios Vilnios centrinėje – rytinėje dalyje. Stebint absoliutaus skaičiaus kitimą 2015–2019 m. laikotarpiu pastebime, jog didžiausias įvykių skaičius išlieka centrinėje miesto dalyje, tačiau reikia atkreipti dėmesį į jau minėtą teritoriją Naujosios Vilnios centrinėje – rytinėje dalyje. Čia TUR skaičius yra šiek tiek didesnis nei aplinkinėse teritorijose ir išlieka sąlyginai aukštas visu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

Santykinis įvykių skaičius leidžia geriau lyginti gardeles tarpusavyje, nes šiuo atveju iš dalies panaikiname gyventojų skaičiaus įtaką turto sunaikinimo ar sugadinimo įvykių paplitimui. Matome, jog santykinio skaičiaus žemėlapiai atskleidžia šiek tiek kitokią situaciją – centrinė miesto dalis neišsiskiria taip aiškiai, kaip absoliutaus skaičiaus žemėlapiuose, net pastebimos probleminės teritorijos kitose Vilniaus miesto vietose. Pavyzdžiui, Panerių centrinė ir šiaurinė dalys, Naujininkų šiaurinė dalis. Šiek tiek išsiskiria ir Verkių centrinėje dalyje esanti teritorija. Stebint santykinio skaičiaus kitimą 2015–2019 m. laikotarpiu matome, jog didelis santykinis įvykių skaičius fiksuojamas vis mažesnėje Vilniaus miesto dalyje. Visgi, akivaizdžiai matome dvi teritorijas – tai Panerių centrinė – šiaurinė dalis, kur įvykių skaičius stabiliai išlieka didesnis nei  likusioje teritorijoje. Kita teritorija – Verkių centrinė dalis, kur įvykių skaičius nėra didelis, tačiau stebėdami 5 metų dinamiką galime įžvelgti naujai besiformuojantį probleminį arealą.

Vietos koeficientas parodo teritorijas, kuriose turto sunaikinimas ar sugadinimas yra santykinai labiau dominuojantis, negu kitose teritorijose. Šių žemėlapių pagalba galima pastebėti, jog TUR įvykiai santykinai didesnę dalį sudaro miesto periferijoje. Žinoma, vietos koeficientas yra gana nemažas ir centrinėje miesto dalyje – vyrauja tarp 0,76 ir 1,50. Nors pastebime, jog turto sunaikinimas ar sugadinimas santykinai labiau dominuoja miesto periferijoje, tačiau lyginant vietos koeficiento, absoliutaus ir santykio skaičiaus žemėlapius ypatingai išsiskiria teritorijos Verkių ir Antakalnio centrinėse dalyse – čia absoliutus įvykiu skaičius yra pakankamai mažas, tačiau tiek santykinis skaičius, tiek vietos koeficientas gerokai išsiskiria ir atspindi problemines teritorijas. Stebint vietos koeficiento kitimą 2015–2019 m. laikotarpiu galime pastebėti ir teigiamų tendencijų – turto sunaikinimo ar sugadinimo pavienių atvejų vis labiau mažėja. Tiesa, Verkių ir Antakalnio centrinės dalys, Panerių šiaurinė – centrinė dalis kelia nerimą – čia vietos koeficientas išlieka aukštas visu nagrinėjamu laikotarpiu.

Išskiriamos karštosios ir statistiškai nereikšmingos zonos. Galima pastebėti, jog šaltųjų zonų 2015–2019 m. laikotarpiu nebuvo išskirta. Karštosios zonos labai kinta visu nagrinėjamuoju laikotarpiu. Matome, jog 2015 m. ji buvo pakankamai maža ir formavosi šiaurinėje Panerių dalyje. 2016 m. karštoji zona išsiplėtė ir apėmė gerokai didesnę dalį Panerių, Lazdynus, Vilkpėdę, Naujamiestį, Grigiškių rytinę dalį. 2017 m. karštoji zona labiau koncentruojasi Paneriuose, taip pat apima Lazdynus, Vilkpėdės pietvakarinę dalį, Grigiškių centrinę – rytinę dalį. 2018 m. karštoji zona sumažėja ir pasiskirsto į du arealus. Vienas jų – Panerių šiaurinėje dalyje, kitas – Naujininkų. 2019 m. keičiasi šių karštųjų zonų konfigūracija, tačiau probleminės teritorijos išlieka panašios. Jei koncentruotumėmės į karštųjų zonų pokyčius, tai galime išskirti 2015–2016 m. ir 2018– 2019 m., kai karštosios zonos didėjo ir 2016–2018 m. laikotarpį, kai karštųjų zonų teritorijos mažėjo. Svarbu atkreipti dėmesį į karštųjų zonų pokytį šioje teritorijoje 2015–2019 m. laikotarpiu. Visu nagrinėjamuoju laikotarpiu karštoji zona išlieka Panerių šiaurinėje dalyje.