Sieninis mokyklinis apžvalginis žemėlapis orientuojamas mokyklinio amžiaus vaikams ir skirtas geografijos mokymosi procesui įtvirtinti.
Atkurtoje tarpukario Lietuvoje geografinė literatūra ir kartografinė produkcija, ypač mokslinė ir mokyklinė, nebuvo gausi. Tokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas ir 1930 m. jau po autoriaus mirties išspausdintas A. Vireliūno sieninis mokyklinis apžvalginis 1 : 300 000 mastelio Lietuvos žemėlapis.
A.Vireliūno sieninis mokyklinis apžvalginis žemėlapis orientuojamas mokyklinio amžiaus vaikams ir skirtas geografijos mokymosi procesui įtvirtinti.
Žemėlapyje vaizduojamos Lietuvos ir kaimyninių valstybių teritorijos. A. Vireliūnas svarbiausia geografinio pagrindo dalimi laikė upes, todėl į kartografuojamą plotą įtraukė Priegliaus, Ventos ir Lielupės baseinus, taip pat didžiulius Nemuno, Dauguvos ir Neries baseinų plotus. Autorius pavaizdavo svarbiausius hidrografijos tinklo elementus (upes, ežerus, pelkes), svarbiausiuosius orografinius vienetus, optimalų gyvenviečių skaičių, geležinkelius, plentus ir kai kuriuos vieškelius. Gyvenvietes, atsižvelgdamas į jų gyventojų skaičių, sugrupavo į penkias grupes, pažymėjo jas skirtingos konfigūracijos geometriniais ženklais: apskritimais, trikampiais. Be to, autorius pažymėjo senovėje buvusias, bet jau išnykusias gyvenvietes ir pilis.
Žemėlapio autorius A. Vireliūnas ─ nenuilstantis tarpukario Lietuvos geografas, pedagogas, Lietuvos mokyklinės geografijos pradininkų, aprūpinusių to meto mokyklas trūkstamais sieniniais geografiniais žemėlapiais. A. Vireliūno M 1:300 000 žemėlapio atsiradimas istorinėmis aplinkybėmis svarbus, leidęs pagyvinti geografijos pamokas ir sudaręs galimybes įtvirtinti mokinių gaunamas teorines geografijos žinias. Visą dešimtmetį A. Vireliūno parengtas sieninis Lietuvos žemėlapis buvo pagrindinė geografijos mokymo priemonė, ir tūkstančiai to meto vaikų gavo geografines žinias būtent iš šio žemėlapio.
