Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis

Apie M. K. Radvila Našlaitėlis

1549 m.
1616 m.

M. K. Radvila Našlaitėlis gimė 1549 m. rugpjūčio 2 d. žymaus valstybės ir reformatų veikėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo šeimoje.Trisdešimties metų M. K. Radvila aktyviai įsijungė į politinę ir valstybinę veiklą. Tapo didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka, po to - LDK didžiuoju maršalka, Trakų vaivada, Vilniaus vaivada. Polocko kautynėse M. K. Radvila buvo sunkiai sužeistas į galvą. Ši nelaimė jį galutinai susiejo su katalikų bažnyčia. Religinės kelionės į Jeruzalę metu aplankė daug šalių, surinko geografinių, archeologinių, etnografinių, politinių, ekonominių, architektūros ir diplomatijos žinių.

Veikla kartografijoje

XVI a. prekybos ryšiai su Vakarų Europos šalimis vertė LDK gerinti vandens kelius, racionaliau tvarkyti žemės ir miškų ūkį. Itin svarbi kartografija buvo karo reikmėms. Esama kartografinė medžiaga nebetenkino tikslumo ir aktualumo reikalavimų. Buvo akivaizdus naujo žemėlapio sudarymo poreikis.Naujo žemėlapio rengimo aktyviausias iniciatorius, kartografavimo organizatorius bei tų darbų finansuotojas buvo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikas M.K. Radvila Našlaitėlis. 1590 m. M. K. Radvila organizavo LDK lauko kartografavimą bei valstybės žemėlapio sudarymą ir tiems darbams vadovavo. Iki 1613 m. baigti visi darbai ir išleistas žemėlapis.

Kaip buvo atliekas lauko kartografavimas, nevisiškai aišku. Žemėlapio tyrinėtojai nustatė, kad kai kurių regionų geografinių objektų padėtis net tris kartus tikslesnė negu ankstesniųjų autorių žemėlapiuose. Tai įrodo, kad vietomis galėjo būti daromos matavimu paremtos nuotraukosKruopštus didelės teritorijos topografinis tyrinėjimas per ilgai užtruko. M. K. Radvila buvo priverstas ieškoti būdų paspartinti darbą. Tikėtina, jog buvo pereita prie vietovės topografinio aprašymo, daromos atstumo tarp gyvenviečių lentelės ir vietovės schemos. Supaprastinus metodiką, darbas paspartėjo, bet tikslumas nukentėjo. Tyrinėjimų rezultatas – 1613 m. sudarytas ir Amsterdame išleistas vienas tiksliausių tuo metu LDK žemėlapis. Dabar žemėlapis laikomas vienas iš geriausių renesanso kartografinių kūrinių.

1613 m. LDK žemėlapis

Studijuodamas užsienyje M K. Radvila susitikinėdavo ir bendraudavo su tų šalių išsilavinusiais žmonėmis. Jis pastebėjo, kad šie jo bičiuliai mažai žino apie Lietuvą arba yra prisiskaitę klaidinančios informacijos. Siekdamas užkirsti kelią klaidinančiai informacijai , M. K. Radvila pavedė T. Makovskiui parašyti Lietuvos geografinę ir istorinę apybraižą, kurią išspausdino po žemėlapiu. Nors M. K Radvila turėjo savo spaustuvę ir grafikos specialistą T. Makovskį, tačiau žemėlapį rengti spaudai ir jį spausdinti atidavė Amsterdamo meistrams, nes tikėjosi kad Amsterdame išleistas darbas bus vertingesnis ir populiaresnis. Toks sprendimas pasiteisino. Užsakymą priėmė V. Jansono įmonė, žemėlapį raižyti sutiko G. Hesesis. Taip 1613 m. buvo atspausdintas beveik ketvirtį amžiaus kurtas LDK žemėlapis su T. Makovskio parašyta Lietuvos geografine ir istorine apybraiža. 1613 m. žemėlapis dėl savo tikslumo, originalumo ir estetinės išvaizdos įgijo didelį populiarumą. Vien tik J. Ir V. Blau, H ir J. Hondijų bei J. Jansono leidžiamuose atlasuose šis žemėlapis (perdirbtas) išspausdintas net dešimt kartų. Šie leidiniai saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje. Pavieniai 1613 m. egzemplioriai saugomi Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos bibliotekose ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Paskutinį kartą šis žemėlapis buvo išspausdintas apie 1750 m. Europos, Azijos, Afrikos ir Amerikos žemėlapių rinkinyje ir tais pačiais metais F. Vito parengtame geografiniame “Atlase”. Nuorodos

Samas. Žemėlapiai ir jų kūrėjai. Vilnius, 1997
Nuotraukos – Wikipedija: Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis
Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėlapis M 1:1 300 000