1918 m. vasario 16 d. atkūrus Lietuvos valstybingumą, Lietuva į pasaulio žemėlapius vėl įrašoma kaip savo etnografinėse žemėse atsikūrusi valstybė. Lietuvą de jure 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi pripažino Rusija, 1922 m. – JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Vatikanas. Lietuvos Respublikos sienos buvo nustatytos: su Rusija – 1920 m. liepos 12 d., su Latvija – 1921 m. kovo 20 d., su Vokietija – 1928 m. sausio 29 d. Su Lenkija dėl Vilniaus krašto aneksijos 1920-1939 m. abi valstybes skyrė ne kartą tikslinta demarkacijos linija.

Informacija apie 1920 m. liepos 12 d. pasirašytą Lietuvos taikos sutartį su Rusija pateikiama to meto leidinyje „Lietuvos taikos sutartis su Rusija“. Svarbus šio leidinio priedas – Lietuvos žemėlapis M 1:1 050 000.

Šis žemėlapis – antras to paties žemėlapio pataisytas leidimas. Žemėlapyje vaizduojama Lietuvos teritorija, pažymėta valstybės siena. Pirmajame žemėlapio leidime atsispindi siekis Lietuvai priskirti didelę dalį Rytų Prūsijos teritorijos, kairiajame Nemuno krante, šiaurinėje Gumbinės apygardos dalyje, kur gyventojų daugumą sudarė lietuviai. Taip pat pretenduojama į pajūrio ruožą su Palanga ir Šventąja, tuo metu priklausiusį Latvijai kaip buvusios Rusijos imperijos Kuršo gubernijos dalis, bet nepretenduojama į Suvalkų kraštą. Šiame, antrajame, žemėlapio leidime nebepretenduojama į Rytų Prūsijos teritoriją, sumažinti ketinimai dėl pajūrio ruožo dydžio, Latvijos naudai atsisakoma pretenzijų į teritoriją prie Daugpilio, tačiau Lietuvai siekiama priskirti Suvalkų kraštą.

Informacija apie Lietuvos taikos sutartį su Rusija pateikta „Dirvos“ bendrovės leidinyje “Lietuvos taikos sutartis su Rusija”, ir Lietuvos žemėlapis M 1:1 050 000 yra šio svarbaus leidinio priedas, valstybės sieną rodantis dokumentas.