Tarpukariu Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Vyriausiojo štabo Karo topografijos skyrius, vadovaujamas A. Krikščiūno, 1933 m. išleido 1:400 000 mastelio „Lietuvos žemėlapį“, kuris buvo skirtas valdymo ūkio organizavimo, mokslo tyrimo ir turizmo bei visuomeniniams tikslams. Skyriaus viršininkas A. Krikščiūnas buvo ir šio žemėlapio redaktorius.

Sudarant žemėlapį naudotasi rusų M 1:84 000 ir vokiečių M 1:100 000 žemėlapiais, nes lietuviškas M1:100 000 žemėlapis tebuvo pradėtas rengti.

Krašto reikalams buvo leidžiami lietuviški žemėlapiai: visi darbai nuo nuotraukų lauke iki spausdinimo buvo atliekami Lietuvoje, Lietuvos specialistų, žemėlapyje vartojant lietuviškus vietovardžius. Daug darbo įdėta, kol buvo išugdyta jaunoji kalbininkų karta, kuri talkininkavo apdorojant suslavintus vietovardžius.

1:400 000 mastelio „Lietuvos žemėlapis“ atspaustas litografijos būdu ant dviejų suklijuojamų lapų. Žemėlapio matmenys 100,3x 95,5 cm.

Išleisti 5 žemėlapio variantai (serijos), besiskiriančios pateikiamos informacijos kiekiu, spalvų kiekiu.

Kaip toliau rašoma minėtame šaltinyje, „…Tai yra pirmas visos Lietuvos žemėlapis, pagamintas pagal visas kartografijos taisykles, ko labai trūko visiems iki šio laiko išleistiems“.

Rengiant šį žemėlapį ypač daug dėmesio buvo skiriama vietovardžių norminimui. Šis lietuviškas žemėlapis stiprino šalies piliečių sąmonėje nepriklausomos Lietuvos įvaizdį.